Naujienos
Raktas į vėžio paslaptis – genetiniai tyrimai
27 spalio, 2021

Užkirsti kelią vėžiui galima jam dar net nepradėjus reikštis – tik nustačius, kad žmogus turi geno mutaciją, dėl kurios gali sirgti viena ar kita onkologine liga. Tokias perspektyvas atveria genetiniai tyrimai, kurių kasmet atliekama vis daugiau ir daugiau. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje genetiniai onkologinių ligų tyrimai daromi nuo 2014-ųjų, kai, gavusi pasiūlymą įdiegti molekulinę diagnostiką ir konsultuoti pacientus, šioje įstaigoje ėmė dirbti doc. dr. Jūratė Gruodė.

„Onkogenetines konsultacijas ir genetinius tyrimus pradėjau 2004 metais, dirbdama VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centre. Pradžioje daug bendravome su mamologais, ginekologais, chemoterapeutais, t. y. specialistais, gydančiais krūties ir kiaušidžių vėžiu sergančias pacientes, kartu paruošėme rekomendacijas, kada tikslinga genetiko konsultacija ir genetinis tyrimas. Pirmieji tyrimai apėmė du genus – BRCA1 ir BRCA2 – tai genai, kurių patogeniniai pokyčiai didina riziką sirgti krūties, kiaušidžių, kasos vėžiu. Tiriamų genų sąrašas išplėstas iki kelių dešimčių, nuolat pildomas“, – pasakojo gydytoja.

KUL Molekulinės diagnostikos skyriui dabar vadovaujančios J. Gruodės teigimu, vos keli tyrimai, įdiegti pirmaisiais metais, šiandien išsiplėtė į kelias dešimtis ir apima ne tik paveldimų ligų, bet ir navikų DNR analizę, infekcinių ligų diagnostiką.

Jūratė Gruodė
Jūratė Gruodė (Algirdo Kubaičio nuotr.)

Kas lėmė genetinių tyrimų proveržį onkologijoje?

Medicininė genetika, ko gero, – viena sparčiausiai besivystančių medicinos sričių. Naujos žinios apie žmogaus genomą, vėžio genomo projektas, naujų technologiniai sprendimai leido plačiai praktikoje pritaikyti genetikos žinias.

Atrandami nauji genai, kurių pokyčiai siejami su padidėjusia rizika sirgti piktybinėmis ligomis, nustatomi genų produktų veikimo mechanizmai bei jų sutrikimai. Tai leidžia ieškoti būdų blokuoti sutrikusį piktybinės ląstelės veikimą – taikinių, biologinė terapija. Taigi, genetinių tyrimų proveržis koja kojon žengia su naujais genetinių tyrimų atradimais.

Apie kokių onkologinių ligų genetiką dabar žinoma daugiausia?

Aš labiausiai domiuosi krūties ir kiaušidžių vėžio genetika, man ši onkogenetikos sritis žinoma geriausiai. Tačiau plačiai tiriami ir kiti onkogenetiniai sutrikimai – Lyncho, Li-Fraumeni, Cowdeno sindromai, Von Hippel-Lindau (VHL) liga, šeiminė adenopolipozė, dauginės endokrininės neoplazijos ir kiti sindromai, atrandami nauji genai, kurių pokyčiai didina riziką sirgti piktybinėmis ligomis.

Kas žinoma apie krūties, kiaušidžių vėžį? Kiek yra genų, kurie lemia vieną ar kitą vėžį? Ar jie dažnai nustatomi?

Žinome, kad krūties vėžys – dažniausia moterų piktybinė liga. Taip pat žinome, kad apie 80 proc. susirgimų vertinami kaip sporadiniai (atsitiktiniai) – tai paprastai vyresniame amžiuje diagnozuojama liga, kuriai būdingas tam tikras naviko histologinis tipas ir nėra nustatyta šios ligos atvejų tarp artimų giminių.

Tačiau dalis moterų suserga jaunos, iki 50 metų. Teigiama šeiminė anamnezė (piktybiniai susirgimai giminėje), specifinis histologinis naviko tipas (trigubai neigiamas), antras pirminis navikas tai pačiai moteriai, abiejų krūtų pirminiai piktybiniai navikai, krūties vėžys vyrui – šiais ir kai kuriais kitais atvejais yra didelė tikimybė, kad gali būti paveldėtas polinkis sirgti krūties vėžiu. Be didelės rizikos BRCA1 ir BRCA2 genų, šiandien yra kelios dešimtys genų, kurių patogenininiai pokyčiai didina riziką sirgti krūties vėžiu.

Įvertinęs surinktus duomenis, gydytojas genetikas sprendžia, kokius genus tikslinga tirti konkrečiam pacientui.

Kiekvienu konkrečiu atveju prieš genetinį tyrimą tikslinga genetiko konsultacija, per kurią vertinamas konkretus susirgimo atvejis, paciento gyvenimo anamnezė, naviko histologinis tipas ir šeimos genealoginė anamnezė. Įvertinęs surinktus duomenis, gydytojas genetikas sprendžia, kokius genus tikslinga tirti konkrečiam pacientui.

Jūratė Gruodė
Jūratė Gruodė (Algirdo Kubaičio nuotr.)

Kam rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus – ar jie naudingi tik sergantiems, ar gali padėti ir tiems, kurie dar neserga?

Indikacijos užsiregistruoti genetiko konsultacijai ir genetiniam tyrimui apibrėžtos sveikatos apsaugos ministro įsakyme. Kaip minėjau, dažniausiai tai teigiama šeiminė anamnezė – jeigu piktybinių susirgimų būta giminėje, specifinis histologinis naviko tipas (trigubai neigiamas), antras pirminis navikas tai pačiai moteriai (ypač krūties ir kiaušidžių), abiejų krūtų pirminiai piktybiniai navikai, krūties vėžys vyrui.

Visada geriausia tyrimus pradėti nuo sergančio žmogaus. Genetinės diagnostikos požiūriu tai yra informatyviausia. Ištyrus asmenį, kuriam diagnozuota piktybinė liga, suteikiama prognozė ir jo pirmos eilės giminėms. Jeigu tikslinga, genetiniai tyrimai rekomenduojami ligonio vaikams, broliams ir seserims. Jei neturime galimybės tirti sergančio ar sirgusio žmogaus, konsultuojami artimi giminaičiai, vertinama susirgimo rizika, jeigu tikslinga – skiriami genetiniai tyrimai.

Kokie sprendimai priimami po tyrimų?

Nelygu genetinio tyrimo rezultatas: pateikiamos rekomendacijos tiek pačiam asmeniui, tiek artimiausiems jo giminėms – vaikams, broliams, seserims, tėvams.

Genetinio tyrimo rezultatai gali turėti įtakos planuojamos operacijos apimčiai, nustačius genetinius pokyčius vertinama kitų piktybinių susirgimų rizika, numatomas tyrimo planas, sprendžiama dėl profilaktinių patikrų ir prevencinių operacijų. Mūsų tyrimo rezultatų laukia gydytojai mamologai, planuodami operacijos apimtis – pavyzdžiui, jeigu jaunai moteriai nustatomas krūties vėžys ir patogeninės BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijos, siūloma radikali operacija – profilaktiškai pašalinti ir kitą krūtį, kuri kol kas sveika. Nes dėl genų mutacijų kyla labai didelė rizika, jog atsiras naujas piktybinis navikas.

Nustačius konkrečių genų pokyčius, tam tikrais atvejais skiriama taikininė biologinė terapija. Taigi, šiandien genetiniai tyrimai ne tik leidžia įvertinti paveldimo polinkio sirgti piktybinėmis ligomis riziką, bet ir turi įtakos gydymui bei prevenciniam tyrimui.

Taip pat gali būti atliekami ir naviko DNR ar RNR tyrimai. Jie leidžia parinkti tinkamiausią biologinę terapiją.

Ar onkologiniai genetiniai tyrimai atliekami visiems, kam reikia, ar yra kokių ribojimų?

Taip, tyrimai turėtų būti atliekami visiems, kurie priklauso padidėjusios rizikos grupei ir kurių susirgimas gali būti susijęs su paveldimu polinkiu sirgti. Išsitirti brangu, tačiau genetiniai tyrimai, atliekami pagal nustatytas indikacijas, yra apmokami ligonių kasų.

Straipsnis buvo publikuotas leidinyje Rožinis gyvenimas“.

Grįžti į naujienų sąrašą Sekanti naujiena
Paskutinės naujienos