Dr. Agnė Čižauskaitė, Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė
Šiandien Lietuvoje dirba 16 krūtų vėžį operuojančių gydytojų chirurgų. Dėl šios dažniausios
moterų onkologinės ligos jie atlieka apie 2000 operacijų per metus. Lygiai pusė iš jų – 8 gydytojai (jų
tarpe visi Klaipėdos mieste dirbantieji) šiuo metu neturi krūtų onkochirurgo pažymėjimo, kuris
pastarasiais metais buvo išduodamas gydytojams chirurgams išklausius “Įvadinį krūtų
onkochirurgijos kursą” ir suteikdavo teisę verstis siaura krūtų onkochirurgijos praktika. Remiantis LR
Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo mėn. 29 d. įsakymo Nr. V-680 pakeitimu, teisė atlikti
operacijas dėl krūtų vėžio neturint šio pažymėjimo laikinai yra pratęsta iki 2024 m. sausio mėn. 1 d.
Lietuvos krūties vėžio asociacija, vienijanti gydytojus dirbančius su krūtų vėžiu sergančiais
ligoniais, siekia šio pažymėjimo išdavimo ilgiau nei 5-erius metus šioje srityje dirbantiems gydytojams
chirurgams išimties tvarka.
“Įvadinį krūtų onkochirurgijos kursą” organizuoja ir vykdo Lietuvos sveikatos mokslų
universiteto Podiplominių studijų centras. Kursą sudaro 1600 valandų. Kursai šiuo metu
neorganizuojami dėl atliekamo programos atnaujinimo, tad, net teoriškai juos išklausyti ir įgyti
pažymėjimą bei įvykdyti ministro įsakymą iki kitų metų, yra neįmanoma.
Dalis gydytojų chirurgų, visgi turinčių teisę verstis siaura krūtų onkochirurgijos praktika, turi
pažymėjimus jiems išduotus 2004 m. Šie pažymėjimai niekuomet nebuvo peržiūrėti ar atnaujinti.
Nepatenkinus asociacijos prašymo, nuo kitų metų Vakarų Lietuvoje operacijos dėl krūtų
vėžio nebus atliekamos, t.y. iki 400 operacijų per metus. Taip pat nebus atliekamos ir krūtų atkūrimo
operacijos sostinėje. Tai nepateisinamai pablogins onkologinių ligonių chirurginio gydymo paslaugų
prieinamumą ir gydymo kokybę.
Tokiomis prognozėmis Seime surengtoje konferencijoje pasidalino Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė.
